Paskutiniu metu nemažai laiko praleidžiu skaičiuodama. Skaičiuoju sviesto kainas, laiką, elektros suvartojimą, vestuves, keliones, –  lyg tai būtų tapę mano, plaukiojančios padebesiais humanitarės, naujausiu hobiu. Nors matematikos egzaminas buvo vienintelis, sukliudęs  gauti “raudoną” mokyklos baigimo atestatą, studijų metais visai nestebuklingu, o paprastuoju užsispyrimo ir sunkaus darbo  būdu sugebėjau per svarbiausią finansinės apskaitos galutinį egzaminą tapti viena iš kelių kurse gavusių 10, kas ištaisė mano gėdingąjį 4-tą iš tarpinio atsiskaitymo ir…

Laikrodis rodydavo apie 6.00 – 6.30. Uždegusi šviesą kambaryje imdavau užuosti dangišką žuvies padažo smarvę. Mano miegamojo langas buvo tiesiogine ta žodžio prasme per rankos ilgį nuo jo.Tai buvo naujai atsikraustę kaimynai – kinų šeima, kurie ne tik mėgdavo gaminti, bet tai darydavo ir neįtikėtinai neįprastu laiku. Ir dar jie valgydavo visi kartu. Ir dar – jie beprotiškai daug ir garsiai vienas su kitu kalbėdavo. Nežinau, matyt, neturėjo aifounų, arba…

Laptevų jūra

May 20, 2018

Imu tikėti magija lygiausiose vietose. Gal Dievas pasislėpęs jūroje. Tais kartais, kai tu susilenkęs plaudavai plaukus kriauklėje citrininiu muilu, užsilikusiu nuo Kalėdų, aš imdavau galvoti, kad vyras iš tiesų yra beveik tobulas kūrinys – nesijaudinantis dėl tinkamo plaukų tipui šampūno, balzamo, aliejaus suskilinėjusiems galiukams, purškalo nuo karščio, kondicionieriaus ir stangrinamųjų putų bei fiksuojančio lako. Vyras buvo matematiškai apskaičiuotas ekonominis Dievo sprendinys. Visgi dar svarbiau yra tai, kad ekonomika viena nevaikšto.…

Žmogus, įpratęs bėgti, staiga sustoja. Sustoja tiesiojoje, kur kalno statumas laipsniais lygus vos keletui skaičių po nulio. Kai pasidaro taip lygu, apninka nerimas, versdamas širdies plakimą šoktelti iki klaikiai nepatogaus ritmo. Atrodo, vos vienas judesys –  ir veidas liks sniege. Geriausiu atveju. Nes sniegas čia jau virtęs ledu. Kūno svoris, laisvai galėjęs laviruoti nuo kulnų ant pirštų galų nuožulnėjant kalnui,  tiesiojoje sustabarėja ir nepasiduoda, tarsi niekuomet anksčiau nebūtų to daręs.…

Kad ir kokie šiaurietiškai racionalūs bebūtume, sunku paneigti, jog mūsų gyvenimai stipriai susiję su svajonėmis ir lūkesčiais. Ir tai nebūtinai apie milijono laimėjimą ar auksinę žuvelę. Bet kartais mes galime svajoti apie Havajus ir dangaus žydrumo vandenyną, o atsidurti Montanoje, kuri netikėtai pavirs rojumi žemėje, nors tikėjaisi tiesiog kalnų. Nors darbas kepyklėlėje man savaime buvo pati didžiausia ir smagiausia pramoga, laisvadieniais mes įsimylėdavome kalnus, kurių Rytų Ledyno nacionaliniame parke tiek,…

Vos praėjus keletui dienų nuo mūsų atvykimo į rojų žemėje, Jennifer džiaugsmingai pranešė, kad turime didelį užsakymą vestuvėms, kuriose dalyvaus 180 svečių. Rytoj vyksime pas jaunuosius aptarti detalių, leisime jiems išsirinkti desertus! Jausmas lyg anksti ryte palindus po šaltu dušu, kai jauti, jog vanduo tavo kūnui kelia lengvą nemalonų šoką, bet tuo pačiu veikia lyg pats garsiausias žadintuvas, ruošdamas naujai ilgai lauktai dienai. Tarsi tarp kito primenu, jog nei prieš vyktstant į šį…

Kartais žmogui reikia susikrauti lagaminą, skristi 9 valandas per Atlantą, dar 32 val dardėti traukiniu, kertant keletą valstijų, sutinkant pačių netikėčiausių keleivių, drebant paryčiais nuo nemigos ir šalčio, laukiant kol ta kelionė pasibaigs. Tam, kad susipažintum su pasauliu, tam, kad netikėtai suvoktum, jog anksčiau buvai viso labo išmoktas Tu, o dabar staiga gali imti ir kvėpuoti pilnais plaučiais. Ir aš galvoju, kad ne veltui tos klišės. Svajonių Amerika kartais iš tiesų…

Žinote, bus pirmadienis, nuo kurio pradėsite sportuoti, mesite rūkyti, nebevalgysite saldumynų, nesikeiksite, mažiau laiko praleiste Facebooke ir nuveiksite dar krūvą gerų dalykų,galimai užtarnausiančių Jums karmos taškų. Tuomet bus rugsėjis. Nuo kurio pradėsite mokytis ispanų kalbos, lankyti teniso treniruotes,filmuoti savo video blogą, ieškoti naujo darbo, skaityti knygas ir dar daug kitų labai gerų dalykų, galimai vėliau jums atnešiančių fizinį, intelektinį, moralinį ar finansinį pasitenkinimą. Ir aš tikiu, kad bus.  Dar tą…

Sekmadienio popietei rezervavote staliuką penkiems draugų išgirtame restorane. Atvykstate į vietą madingų vėlyvųjų pusryčių šiek tiek vėluodami. Mielos besišypsančios padavėjos esate lydimi prie staliuko ir staiga girdite: “labai atsiprašome, tačiau nebegalime pasiūlyti Benedikto kiaušinių, taip pat nebeturime omleto ir blynelių, o angliškų pusryčių likusios tik dvi porcijos.” Sarkastiškai klausiate, nejaugi kiaušiniai pasibaigė? Ir girdite, jog iš tiesų taip. Be kita ko, baigėsi bandelės, padažas, rūkyta lašiša ir dar keletas dalykų.…

Yra žmonės, kurie nuolatos gyvena tam tikra tvarka. Ir yra žmonės, supami  chaoso.  Pamenate, pasakojau, kaip gyvendama Barselonoje dirbau vienu metu trijuose darbuose, ėjau į pamokas kulinarijos mokykloje ir grįžusi namo naktimis gamindavau. Tuomet atėjo gūdūs vasaros laikai, vieną darbą mečiau, užklupo atostogos ir ruošimasis sugrįžti į gimtąją žemę. Bet man kažko trūko. Ir tuomet netyčia sutikau Kučio (tą patį šefą iš stebuklų restorano “Sodas”, kuriame pradėjau savo virėjos karjerą…